Batnandi stjórnsżsla, batamerki į samfélagi

Meš śrskurši sķnum stķgur umhverfisrįšherra stórt skref ķ įtt bęttrar stjórnsżslu į sviši umhverfismįla. Ummęli Tryggva Žórs Herbertssonar i fréttum Stöšvar 2 ķ gęrkveldi minna okkur į mikilvęgi žess aš halda Sjįlfstęšisflokki įfram frį völdum. Tryggvi telur žaš vera skemmdarverk aš meta umhverfisįhrif meš fullnęgjandi hętti įšur en įkvöršun er tekin. Tryggvi vill fremur aš stjónvöld haldi įfram aš taka óupplżstar įkvaršanir og fórna nįttśruveršmętum óskošušum. Hafi hruniš eitthvaš kennt okkur er žaš aš ķ upphafi skyldi endirinn skoša. Śrskuršur umhverfisrįšherra stušlar aš žvķ aš žaš verši gert og markar sem slķkur tķmamót ķ nįttśruverndarmįlum į Ķslandi.

[višbót:] Žį er athyglivert aš heyra ķ Ragnari Gušmundssyni, forstjóra Noršurįls, śtvarpsfréttum RŚV nś kl. 10:00. Hann talar um aš nś žurfi aš "fara betur yfir mįliš og skoša žaš ķ heild sinni". Ķ umhverfismati fyrir įlveriš ķ Helguvķk var sjónarmišum žess efnis aš mįliš skyldi skošaš ķ heild sinni komiš į framfęri. Noršurįl, og raunar ašrir ašstandendur verkefnisins, vöršust žį sem ljón og beittu sér mjög fyrir žvķ aš svo yrši ekki. Vildu ekkert viš žaš kannast aš žessar lķnur vęru eitthvert ašalatriši fyrir įlveriš, og hvaš žį aš žaš žyrfti aš afla įlverinu orku.

 Noršurįli var męta ljóst aš heildstętt umhverfsimat vęri dżrara en ónothęfa ašferšin (sem hingaš til hefur veriš notuš) en auk žess lķklegra til žess aš vekja athygli į nįttśruspjöllum sem ašstandendur verkefnisins vilja sem minnst m tala. Lķklega vęri verkefniš betur į veg komiš ef Ragnar &co hefšu strax ķ upphafi viljaš skoša mįliš ķ heild sinni. 

 Lęt hér fylgja grein mķna śr Mogganum 22. september um žetta efni, įsamt mynd og uppfęrslu til frekari skżringar.

 

Laumuleikur Landsnets

LANDSNET hóf fyrir nokkru mat į umhverfisįhrifum fyrir hįspennulķnur undir yfirskriftinni Sušvesturlķnur en um er aš ręša endurnżjun og verulega styrkingu į raforkuflutningum į Sušvesturlandi. Ķ ašdragandanum var žvķ kerfisbundiš haldiš į lofti aš afhendingaröryggi raforku į Reykjanesskaga vęri ófullnęgjandi og aš śrbóta vęri žörf hvort sem til kęmi įlver ķ Helguvķk eša ekki. Žessi mįlflutningur er afar hępinn og ķ besta falli er žar um hįlfsannleik aš ręša. Enda kemur į daginn aš lķnurnar sem kynntar eru ķ fyrr nefndri skżrslu eru sérhannašar aš žörfum stórs įlvers en ekki žörfum almennings og smęrri išnašar sem ekki žyrftu nįndar nęrri eins stórkarlaleg mannvirki og stefnt er aš žvķ aš reisa.

Žaš er śt af fyrir sig rétt aš Sušurnesjalķnan er fulllestuš, en įstęšan er sś aš Reykjanesvirkjun framleišir raforku fyrir įlver Noršurįls į Grundartanga og įlagiš į lķnunum žvķ frį Reykjanesi til austurs. Hófsöm uppbygging į orkufrekri starfsemi ķ sveitarfélögunum į Reykjanesskaganum vęri žvķ til žess fallin aš draga śr įlagi į lķnunni og bęta afhendingaröryggiš. Tröllvaxnar framkvęmdir į borš viš 360 žśsund tonna įlver kalla hinsvegar į nżjar lķnur og mun öflugri en žęr sem ella žyrfti til. Žaš vęri heišarlegra af ašstandendum verkefnisins aš segja žessa hluti bara eins og žeir eru ķ staš žess aš hanga eins og hundar į roši į hįlfsannleik snišnum aš žörfum žeirra sem sjį sér hag ķ žvķ aš įlver rķsi ķ Helguvķk.

Žaš sem verra er

Ķ téšri matsskżrslu er žvķ mišur ekki fjallaš um žį orkuflutninga sem lķklegastir eru til aš valda alvarlegustu umhverfisspjöllunum. Žess ķ staš er einkum fjallaš um žęr lķnur sem munu liggja meira eša minna į žeim lķnuleišum sem fyrir eru. Ķ matsskżrslunni er t.d. ekki fjallaš um hvernig Landsnet hyggst tengja saman įformašar virkjanir į Krżsuvķkursvęšinu, ž.e. Seltśn, Austurengjahver, Trölladyngju og Sandfell. Žetta vekur furšu žeirra sem til žekkja žar sem Landsnet hefur kynnt lausleg įform sķn žar aš lśtandi fyrir sveitarstjórnarmönnum į Sušurnesjum. Žau įform sem ekki er fjallaš um ķ matsskżrslunni, fela ķ sér stórtęka vegagerš og grķšarlegt jaršrask ķ hjarta Reykjanesfólkvangs. [Sjį mynd hér aš nešan] Įformin sem Landsnet kżs aš fjalla ekki um ķ matsskżrslu sinni ganga śt į aš leggja jaršstreng śr Seltśni yfir ķ Trölladyngju en til žess žyrfti aš fara yfir bęši Sveifluhįls og Nśpshlķšarhįls, auk žess sem Móhįlsadalur yrši žverašur. Jafnframt yrši fariš meš jaršstreng śr Sandfelli noršur ķ Trölladyngju en žašan kęmi hįspennulķna sem myndi tengja žessar virkjanir inn į nżja Sušurnesjalķnu. Ķ matsskżrslu Landsnets er ekki aš finna stafkrók um žessa orkuflutninga og žvķ gefur umhverfismatiš ekki fullnęgjandi mynd af įformunum sem uppi eru og til žurfa aš koma eigi verkefniš ķ heild sinni aš ganga eftir.

Rįšherra ręšur

Umhverfisrįšherra hefur nś til mešferšar kęru Nįttśruverndarsamtaka Ķslands og Landverndar žar sem žess er m.a. krafist aš fjallaš verši meš heildstęšum hętti um žį orkuflutninga sem til žurfa aš koma fyrir įlver ķ Helguvķk. Orkuflutningarnir, tengivirkin og vegageršin, sem einhverra hluta vegna hefur ekki rataš inn ķ skżrslu Landsnets, eru į viškvęmari svęšum en žęr framkvęmdir sem fyrirtękiš kżs aš fjalla um ķ afmarkašri skżrslu sinni. Žaš er žvķ brżnt aš rįšherra verši viš kęru samtakanna enda veršur markmišum laga um mat į umhverfisįhrifum ekki nįš nema umhverfismatiš varpi ljósi į umhverfisįhrifin ķ heild sinni. Žaš er kominn tķmi til aš žjóšinni sé sagt satt og rétt frį. Lygavefir g[r]óšęrisins hafa žegar kostaš žjóšina allt of mikiš og löngu mįl aš linni. Allt upp į borš, takk fyrir.

Byggt į pistli sem birtist ķ Morgunblašinu, žrišjudaginn 22. september.

Leynilķnur Landsnets

 

 


mbl.is Śrskuršur umhverfisrįšherra veldur mikilli óvissu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Satt og logiš um "gręna" mįlminn

Žvķ hefur lengi veriš haldiš fram af fjölmörgum ašilum aš įlframleišsla į Ķslandi sé af hinu góša ķ hnattręnu samhengi. Til rökstušnings er sagt aš annars yrši įliš framleitt ķ löndum į borš viš Kķna žar sem kol eru notuš sem orkugjafar. Žessar fullyršingar eru ķ besta falli hįlfsannleikur en lķklegra er aš um vanžekkingu sé aš ręša. Ķtrekašar fullyršingar ķ žessum efnum hafa valdiš śtbreiddum misskilningi į mešal žjóšarinnar žess efnis aš įlframleišsla į Ķslandi sé jįkvęš ķ hnattręnu samhengi.

Stašreyndin er sś aš vķša ķ heiminum er aš finna bįxķtnįmur, óvirkjaš vatnsafl og hrįefni ķ rafskaut į svipušum slóšum. Til žess aš framleiša 1 tonn af įli žarf 2 tonn af įloxķši og 0,5 tonn af rafskautum sem framleidd eru śr kolum og olķuefnum. Ķ hnattręnu samhengi er augljóslega vęnlegra aš frumframleišsla į įli fari fram ķ heimshlutum žar sem hrįefni og vatnsafl er til stašar og žannig komiš ķ veg fyrir óžarfa flutning hrįefna. Ekki er hér veriš aš leggja blessun yfir stašbundiš og svęšisbundiš rask sem aukin įlframleišsla į žessum slóšum myndi hafa heldur er einungis veriš aš horfa til hnattręnna įhrifa. Žaš mį žvķ setja dęmiš upp į žann veg aš framlag Ķslands til žess aš taka į žeirri vį sem mannkyniš stendur frammi fyrir séu óžarfir flutningar hrįefna frį löndum į borš viš Jamaica, Indland og Įstralķu. Žeim óžörfu flutningum fylgir óhjįkvęmilega óžörf losun gróšurhśsalofttegunda sem er „framlag“ Ķslands til „lausnar“ žeim vanda sem gróšurhśsaįhrifin eru.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš valkosturinn viš „ķslenskt įl“ sé įl frį Kķna žar sem kol eru notuš til raforkuframleišslu. Žetta er afar langsótt röksemdafęrsla. Žaš er rétt aš ķ Kķna eru notuš kol sem orkugjafi fyrir įlver, en framleišsla Kķnverja fer, eftir žvķ sem best veršur aš komist, ekki į sömu markaši og įl frį Ķslandi. Kķnverjar framleiša fyrir sinn heimamarkaš og nota įliš ķ fullunnar vörur af żmsu tagi sem eftir atvikum eru fluttar til vesturlanda. Engin augljós tengsl viršast žvķ vera į milli įlframleišslunnar į Ķslandi og ķ Kķna. Nęrtękara vęri aš benda į valkosti ķ Miš- og Sušur Amerķku, en sį samanburšur er óhagstęšur žeim sem halda fram įgęti framleišslunnar į Ķslandi. Žess mį geta aš skv. upplżsingum frį International Aluminum Institute framleišir sį heimshluti umtalsvert magn aš įli og orkugjafinn er fyrst og fremst vatnsafl. En hvers vegna er įl yfir höfuš framleitt į Ķslandi žegar til eru lönd sem eiga vatnsafl, bįxķtnįmur og ódżrt vinnuafl? Lķklega er žaš ódżra orkan sem Ķsland hefur aš bjóša sem rķšur baggamuninn. Alain Belda, forstjóri Alcoa, hefur t.d. sagt aš orkuverš til stórišju į Ķslandi sé um helmingur žess orkuveršs sem Alcoa samdi um ķ tilteknu verkefni ķ Brasilķu.

ĶSLENSKA ĮKVĘŠIŠ
Meš ķslenska įkvęšinu er rķkjum meš lķtil hagkerfi og hreina orkugjafa gefin kostur į aš rįšast ķ verkefni sem valda mikilli losun gróšurhśsalofttegunda įn žess aš losunin teljist meš almennri losun ķ skuldbindingum Kyoto. Ein af megin forsendum įkvęšisins er aš meš žvķ aš nota hreina orku sé hnattręnt dregiš śr losun gróšurhśsalofttegunda. Meš vķsan ķ óžarfa flutninga sem fylgja įlframleišslu į Ķslandi er ljóst aš hśn veldur meiri losun gróšurhśsalofttegunda en įlframleišsla ķ löndum sem geta numiš bįxķt og vatnsafl auk olķu og kola til rafskautageršar. Aš nota ķslenska įkvęšiš ķ žįgu įlišju į Ķslandi er žvķ óhagstętt ķ hnattręnu samhengi og uppfyllir ekki žį megin forsendu sem įkvęšiš byggir į.

Ef įkvęšiš vęri hinsvegar nżtt ķ verkefni sem myndu raunverulega draga śr heildar losun gróšurhśsalofttegunda vęru verkefnin jįkvęš ķ hnattręnu samhengi. Sem dęmi um slķk verkefni mętti t.d. nefna verkefni žar sem hrein orka vęri notuš til žess aš kęla tölvuver. Ķ žvķ tilfelli eru „hrįefnin“ tölvutęk gögn sem flutt eru į milli heimshluta įn žess aš žvķ fylgi losun gróšurhśsalofttegunda. Fyrir žį starfsemi žarf heldur ekki hįspennulķnur žvķ tölvuverin mętti stašsetja ķ sjįlfum virkjunarhśsunum eša ķ nęsta nįgrenni viš žau.

AŠ LOKUM
Rétt er aš halda žvķ til haga aš til žess aš endurvinna įl žarf ašeins 5% af orkunni sem žarf til frumframleišslunnar. Um 20% af heimsframleišslunni fara ķ umbśšir og mį ętla aš stórum hluta žeirra sé hent eftir notkun. Žannig er t.d. 800.000 tonnum af įldósum fargaš įrlega ķ Bandarķkjunum. Meš aukinni endurvinnslu mętti žvķ draga stórlega śr hnattręnum umhverfisįhrifum įlframleišslunnar.

Lķklega verša žessi skrif mķn ekki til žess aš snśa žeim sem hvaš haršast beita sér fyrir uppbyggingu įlišnašar į Ķslandi. Ég vonast žó til žess aš skrifin verši til žess aš sem flestir hętti aš fara meš öfugmęli um hnattręnt įgęti frumframleišslu žessa „gręna mįlms“ į Ķslandi.

Bergur Siguršsson,

Žessi pistill birtist ķ Morgunblašinu 12.3.2007.


Efnahernašur og vopnažróun į Gaza?

Eftir hörmungar helfararinnar sįu Sameinušu žjóširnar aumur į Gušs śtvöldu žjóš og bjuggu henni skjól ķ Palestķnu. Žeir sem fyrir voru mįttu vķkja fyrir voninni um aš nś yrši heimurinn frišsamlegri. Vonin varš ekki aš veruleika og hefur Ķsraelsrķki įtt ķ illdeilum viš heilan menningarheim allt frį stofnun rķkisins įriš 1948. Žegar stofnendur rķkisins fengu sig į dögunum fullsadda og kröfšust vopnahlés skelltu Ķsraelar viš skollaeyrum og létu sprengjum rigna yfir Palestķnu sem aldrei fyrr. Mešal vopna voru svokallašar DIME-sprengjur, „Dense Inert Metal Explosives“. „Dense“ vķsar til hįrrar ešlisžyngdar og „Inert“ vķsar til žess aš mįlmurinn hvarfast ekki viš sprenginguna eins og t.d. gerist ķ įlduftssprengjum, ž.e. „thermobarric bombs“, žar sem afl sprengingarinnar į rętur aš rekja til orkulosandi efnahvarfs žar sem įl oxast yfir ķ įloxķš, sem er öfugt ferli viš žaš sem gerist viš frumframleišslu į įli. Žó mįlmurinn ķ DIME-sprengjum hvarfist ekki, žį veldur hann banvęnum efnahvörfum ķ lķkama žeirra sem fyrir honum verša žar sem hann skemmir frumur svo śr veršur krabbamein.

Til žess aš lįgmarka višbjóš strķšsreksturs hafa Sameinušu žjóširnar m.a. komiš sér saman um reglur sem settar eru fram ķ Genfarsįttmįlanum. Eitt af žvķ sem žar kemur fram er aš óheimilt er aš nota sprengur sem sęra meš ögnum eša efnum sem ekki greinast meš röntgen myndatöku. Žetta er mešal žeirra įkvęša sem brotiš var į ķ ólöglegu innrįsarstrķši Ķsraels. Žaš er meš ólķkindum aš rķki sem į tilveru sķna Sameinušu žjóšunum aš žakka skuli komast upp meš aš hafa aš engu samžykktir og fyrirmęli stofnenda sinna. Ķsrael hefur ķ gegnum tķšina skįkaš ķ skjóli Bandarķkjanna sem hafa ķtrekaš į vettvangi Sameinušu žjóšanna beitt sér til žess aš verja hagsmuni og gjöršir Ķsraela gagnvart nįgrannažjóšum sķnum.

DIME-sprengjur eru sprengjur sem žróašar voru af Bandarķkjaher, aš sögn meš žaš fyrir augum aš sprengja voldug mannvirki og rammgerš hernašartól. DIME-sprengjum var ętlaš aš vera arftakar śranķum sprengna, „Depleated Uranium bombs“. Eftir žvķ sem ég best veit eru Ķsraelar einir um aš hafa notaš DIME-sprengjur ķ hernaši og tķmasetningin bendir til žess aš sś notkun hafi veriš hluti af žróun vopnsins, e.t.v. einhverskonar verktaka fyrir žį sem aš žróun žeirra standa. DIME-sprengjur voru fyrst notašar ķ įrįsunum į Gaza sumariš 2006 en žį voru žęr enn į žróunarstigi og gerši bandarķkjaher į žeim tķma rįš fyrir aš žęr yršu tilbśnar til notkunar įriš 2008. Žrįtt fyrir aš hörmulegar afleišingar žessara vopna hafi strax komiš ķ ljós ķ žessum įrįsum var žeim enn į nż lįtiš rigna yfir žéttbżlasta landsvęši heims. Norski lęknirinn, Mads Gilbert, sem stašiš hefur ķ ströngu į Gaza svęšinu, segist hafa fyrir žvķ sannanir.

DIME-sprengjur gefa af sér grķšarlegt högg sem dofnar tiltölulega fljót, bara į fįeinum metrum. Žó höggiš dofni fljótt fer innihaldiš lengra. DIME-sprengjur innihalda öragnir, svo smįar aš žaš kann aš vera réttara aš tala um ryk eša duft. Duftiš er blanda sem samanstendur af žungum mįlmun, mestmegnis wolfram (tungstein) en auk žess nikkel og kóbalt. Vitaš er aš wolframduft er krabbameinsvaldandi. Er žvķ eins vķst aš žeir sem lifa af sjįlfa sprenginguna, en verša fyrir innihaldinu, hljóti į sķšari stigum hęgan daušdaga. Sįr žeirra sem verša fyrir DIME-sprengjum gróa illa og žó sżnileg sįr į skinni kunni aš vera smį getur mįlmurinn valdiš banvęnum skaša į innri lķffęrum. Žį er rétt aš hafa hugfast aš krabbameinsvaldandi mįlmduftiš sem dreifist yfir svęšiš er komiš til aš vera enda ekki hvarfgjarnir mįlmar, sbr. oršiš „Inert“ ķ nafni sprengnanna.

Mikilvęgt er aš fram fari rannsóknir į framferši Ķsraela į Gaza svęšinu og aš hverskyns brot į Genfarsįttmįlanum verši til lykta leidd. Žaš er algjörlega óžolandi hvernig herveldi į borš viš Ķsrael kemst upp meš aš fara sķnu fram og hundsa tilmęli og sįttmįla stofnenda sinna. Įbyrgš Sameinušu žjóšanna er mikil og hana ber aš axla.

Bergur Siguršsson.

Žessi pistill birtist ķ Morgunblašinu 23. janśar 2009.

 

Helstu heimildir:
Vištal viš dr. Mads Gilbert http://www.youtube.com/watch?v=ZVAVsvyrECs
The DIME Bomb: Yet another genotoxic weapon – James Brooks, Al-Jazeerah, desember 2006. http://usa.mediamonitors.net/content/view/full/38389
Dime bombs leave Israel's victims with mystery wounds, http://www.belfasttelegraph.co.uk/news/world-news/dime-bombs-leave-israels-victims-with-mystery-wounds-14145665.html

 


Smjör af hverju strįi

 Žaš vekur undrun og furšu hvernig sjįlfskipašir talsmenn įlvers ķ Helguvķk halda kerfisbundiš śti innistęšulausu vorkunarvęli um atvinnlķf į Sušurnesjum. Į Sušurnesjum, žar sem allt er ķ blóma, tękifęrin blasa viš og smjör drżpur af hverju strįi. Lķtiš atvinnuleysi, žensla og mikill innflutningur į erlendu vinnuafli er einkennandi fyrir samfélagiš ķ dag, jafnt į Sušurnesjum sem og į landinu ķ heild sinni. Til žess aš sporna gegn žvķ aš ženslan sęki enn ķ sig vešriš valdi Sešlabankinn nżlega aš lękka ekki stżrivexti.

Atvinnuleysi į Sušurnesjum er lķtiš, innan viš 3%, en engu aš sķšur er žaš meira en annarstašar į landinu um žessar mundir. Žaš er žekkt stašreynd og višurkennd aš örri fólksfjölgun fylgir oft tķmabundiš atvinnuleysi sem skżrist af žvķ aš margir skipta um vinnu ķ kjölfar bśferlaflutninga. Ķbśum ķ Reykjanesbę hefur fjölgaš grķšarlega undanfarin misseri ķ kjölfar uppbygginar ķ Innri Njaršvķk og eftir aš varnarstöšinni var breytt ķ skólažorp sem smįm saman er aš fyllast af ķbśum. Ör fólksfjölgun į Sušurnesjum skżri vęntanlega hluta af atvinnuleysinu en ekkert bendir hinsvegar til žess aš um varanlegan vanda sé aš ręša.

ĶGILDI ŽRIGGJA ĮLVERA
Ķ atvinnumįlum į Sušurnesjum eru fjölmörg tękifęri framundan. Gert er rįš fyrir žvķ aš žaš žurfi um 200 manns til fjölbreyttra starfa žegar įformaš hótel viš Blįa lóniš hefur veriš byggt. Talveršan fjölda išnašarmanna žarf fyrst viš bygginguna sjįlfa. Nś stendur yfir umhverfismat fyrir kķsilverksmišju ķ Helguvķk og žar er gert rįš fyrir u.ž.b. 90 störfum, auk starfa į byggingartima verksmišjunnar. Žį er ķ gangi metnašarfull uppbygging Keilis į Keflavķkurflugvelli og er įętlaš aš į nęstu 3-5 įrum muni žar verša til 4-5.000 manna hįskólasamfélag. Ętla veršur aš žaš žurfi nokkur hundruš manns til žess aš žjónusta žann byggšakjarna. Žį eru višręšur ķ gangi um netžjónabś į Keflavķkurflugvelli en žar yšru til 150 störf eša svo. Į undanförnum įrum hafa oršiš til 60-70 nż störf į įri ķ tengslum viš flugžjónustuna į Keflavķkurflugvelli. Įętlanir gera rįš fyrir aš sś žróun haldi įfram og starfsmönnum į flugvallarsvęšinu ętti žvķ aš fjölga sem nemur u.ž.b. mannaflažörf įlvers į nęstu fjórum til fimm įrum.

Hér aš ofan voru talin upp hugsanleg nż störf į Sušurnesjum sem gróflega samsvara starfsmannafjölda u.ž.b. žriggja įlvera. Žį eru ótalin svokölluš afleidd störf og störfin sem verša til ef félagiš Sušurlindir virkjar til žess aš byggja upp atvinnulķf ķ sveitarfélögunum sem aš Sušurlindum standa ž.e. Vogum, Grindavķk og Hafnarfirši. Žó sum žessara starfa séu ekki föst ķ hendi žį blasa tękifęrin viš og ekkert bendir til žess aš kreppa sé framundan.

HĮLFVER Ķ HUGSŻN?
Ķ nóvember sendi Landvernd umhverfisrįšherra kęru žar sem žess er krafist aš framkvęmdin ķ heild sinni, ž.e. įlver, orkuflutningar og virkjanir, verši metin ķ einu heildstęšu umhverfismati svo heildstęš mynd fįist af įhrifum verkefnisins. Rįšherra hefur tekiš kęruna til efnislegrar mešferšar žrįtt fyrir kröfur hagsmunaašila um frįvķsun. Komist umhverfisrįšherra aš sömu nišurstöšu og Umhverfisstofnun gerir ķ umsögn sinni um kęruna er śtlit fyrir aš hugmyndir um įlver ķ Helguvķk séu komnar į byrjunarreit.

Markmišiš meš stofnun Sušurlinda er „aš standa vörš um sameiginlega hagsmuni sveitarfélaganna og ķbśa žeirra varšandi nįttśruaušlindir ķ landi sveitarfélaganna viš Trölladyngju, Sandfell og ķ Krķsuvķk m.a. mögulega nżtingu jaršvarma og eignar- og nżtingarrétt hvers sveitarfélags fyrir sig“. Žar meš lķtur śt fyrir aš um 40% žeirrar orku sem Noršurįl hefur horft til sé ekki lengur ķ boši fyrir įlver ķ Helguvķk. Landsvirkjun hefur lżst žvķ yfir aš ekki verši samiš um orkusölu til nżrra įlvera og aš óreyndu tel ég śtilokaš aš nż borgarstjórn lofi Orkuveitu Reykjavķkur hlaupa undir bagga meš žau 200 MW, eša svo, sem uppį vantar. Sś orka sem Noršurįl hefur ašgang aš annar ekki įlveri, og varla heldur „hįlfveri“, sem nefna mętti 1. įfangann.

Žó orkan kunni aš geta annaš „hįlfveri“ žį er žaš varla nema ķ hugsżn žvķ ekki er sįtt um orkuflutningana sem til žarf. Sveitarfélögin hafa hvert į fętur öšru hafnaš tillögum Landsnets um lķnuleišir og į fjölmennum ķbśafundi ķ Vogum lögšust ķbśar einróma gegn hįspennulķnum ķ gegnum sveitarfélagiš. Viš žetta bętist aš Noršurįli var hafnaš um losunarheimildir enda er vandséš aš įlver ķ Helguvķk samręmist markmišum rķkisstjórnarinnar um samdrįtt ķ losun gróšurhśsalofttegunda.

Bergur Siguršsson.

Žessi pistill birtist ķ Morgunblašinu 


Lögleysa ķ Gjįstykki?

Išnašarrįšherra fyrrverandi, Jón Siguršsson, veitti Landsvirkjun rannsóknaleyfi ķ Gjįstykki tveim dögum fyrir kosningar og ašeins tveim dögum eftir aš umsóknin barst rįšuneytinu. Lögmęti žessarar afgreišslu sżnist mörgum hępiš žar sem ķ lögum um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu segir: „Įšur en leyfi er veitt skal leita umsagnar Orkustofnunar og umhverfisrįšuneytis“. Ķ žessu tilfelli viršist žaš ekki hafa veriš gert.

Af žessum sökum fóru Landvernd og SUNN, Samtök um nįttśruvernd į Noršurlandi, žess į leit viš umhverfisnefnd og išnašarnefnd Alžingis aš žęr rannsaki leyfisveitinguna. Samtökin ętlast einnig til žess aš išnašarrįšherra afturkalli leyfiš ef rannsóknin stašfestir įgalla į leyfisveitingunni.

Landsvirkjun og išnašarrįšuneytiš halda žvķ fram aš śtgįfa leyfisins žann 10. maķ 2007 hafi veriš afgreišsla į umsókn Landsvirkjunar frį žvķ ķ október 2004 og benda į aš leitaš hafi veriš umsagna um hana. Sś skżring veršur aš teljast afar langsótt žar sem leyfiš sem veitt var 10. maķ 2007 veitir vķštękari heimildir en sótt var um įriš 2004. Leyfiš veitir heimildir sem fyrst var sótt um 8. maķ 2007.

UMSÓKN LANDSVIRKJUNAR 2004
Ķ umsókninni frį įrinu 2004 segir: „Markmiš Landsvirkjunar er aš kanna meš yfirboršsrannsóknum umfang og grunneiginleika jaršhitasvęšisins ... Eingöngu er um aš ręša męlingar į yfirborši ... įn framkvęmda er valdiš gętu raski.“ Ķ žessari umsókn var ekki sótt um leyfi til žess aš meta magn jaršhita eša afkastagetu svęšisins meš rannsóknaborunum. Hinsvegar kemur fram ķ umsókninni aš ef nišurstöšur yfirboršsrannsókna verši jįkvęšar muni Landsvirkjun; „sķšar óska eftir sérstöku leyfi til frekari rannsókna, sem žį gętu m.a. fališ ķ sér boranir.“

Um svipaš leyti sóttu fleiri ašilar um rannsóknaleyfi ķ Gjįstykki og śr varš aš ekkert leyfi var veitt af hįlfu išnašarrįšuneytisins. Landsvirkjun gat žó rįšist ķ yfirboršsrannsóknir meš leyfi landeiganda. Ķ september 2006 sendir Landsvirkun rįšuneytinu ķtrekun į umsókn sinni frį 2004 og nefnir aftur aš umsókn um rannsóknaboranir verši send sķšar: „Į fyrri hluta įrs 2007 stefna Žeistareykir ehf. og Landsvirkjun aš žvķ aš sękja um ķtarlegra rannsóknarleyfi į Gjįstykkissvęšinu sem mešal annars felur ķ sér rannsóknarboranir eftir aš yfirboršsrannsóknum lżkur....“

UMSAGNIR 2004
Stofnanir umhverfisrįšuneytisins og Orkustofnun fjöllušu um umsókn Landsvirkjunar til fyrirhugašra yfirboršsrannsókna. Ķ umsögn Nįttśrufręšistofnunar Ķslands segir m.a.: „Fram kemur ķ umsókn Landsvirkjunar aš eingöngu sé um yfirboršsrannsóknir aš ręša į žessu stigi sem hafi óverulegt rask ķ för meš sér.“ Ķ umsögn Orkustofnunar segir m.a.: „Rannsóknir į žessum įfanga eru einvöršungu fyrirhugašar sem yfirboršsrannsóknir og er žvķ ekki aš vęnta neins teljanlega aukins usla eša rasks ... Višeigandi rannsóknarįętlun er lögš fram ķ umsókninni, žar sem gert er einvöršungu rįš fyrir yfirboršsrannsóknum ... Jaršrask į aš vera ekkert, eša hverfandi, ...“ Ķ umsögn Umhverfisstofnunar segir einnig: „Eftirfarandi yfirboršsrannsóknir verša framkvęmdar į žessu stigi: ...“

Eins og ešlilegt er og glögglega mį hér sjį žį takmarkast hinar lögbošnu umsagnir viš žęr yfirboršsrannsóknir sem sótt var um af hįlfu Landsvirkjunar.

MY UMSÓKN 8. MAĶ 2007
Fjórum dögum fyrir kosningar sendi Landsvirkjun išnašarrįšuneytinu svo umsóknina sem minnst hafši veriš į skriflega, bęši ķ umsókn frį įrinu 2004 og aftur ķ ķtrekuninni įriš 2006. Ķ nżju umsókninni var sótt um leyfi til rannsókna į afkastagetu svęšisins. Til slķkra rannsókna žarf jaršboranir, stór borplön og eftir atvikum vegagerš. Ekki er žį lengur um yfirboršsrannsóknir aš ręša eins og sótt var um leyfi til meš umsókninni įriš 2004. Ķ nżju umsókninni segir: „... stórauka žarf rannsóknir į Gjįstykkissvęšinu meš borun dżpri og vķšari hola til aš sannreyna nišurstöšur yfirboršsrannsókna um tilvist jaršhitakerfisins og rannsaka eiginleika žess og afköst.“. Žessar óskir Landsvirkjunar um leyfi til rannsókna sem fela ķ sér yfirboršssrask eru žannig fyrst settar fram ķ umsókn žeirra žann 8. maķ.

Žrįtt fyrir aš Orkustofnun og stofnanir umhverfisrįšuneytisins hefšu tekiš skżrt fram, įriš 2004, aš umsagnir žeirra vęru ašeins um yfirboršsrannsóknir ķ Gjįstykki žį leitaši išnašarrįšuneytiš ekki eftir nżjum umsögnum hjį žeim vegna žessarar nżju umsóknar. Žeim rannsóknum sem sótt var um fylgir umtalsvert umhverfisrask sem lögbošnir umsagnarašilar fengu ekki fęri į aš tjį sig um įšur en leyfiš var gefiš śt. Žetta viršist brjóta ķ bįga viš 4. tl. 5. gr. laga um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu, en žar segir; „Įšur en leyfi er veitt skal leita umsagnar Orkustofnunar og umhverfisrįšuneytis“. Lögmęti śtgįfunnar er žvķ ekki hafiš yfir vafa og raunar viršist blasa viš aš įkvęši laganna hafi ekki veriš uppfyllt af hįlfu išnašarrįšuneytisins

Bergur Siguršsson.

Žessi pistill birtist ķ Morgunblašinu 11.9.2007.


Orkužörf stórišjuįforma og bišlund skynseminnar

Flestum ętti aš vera kunnugt aš įlfyrirtękin įforma umtalsverša uppbyggingu į sušvesturhorni landsins. Til žess aš įętlanir žeirra geti gengiš eftir žarf grķšarlegt višbótarmagn af raforku. Įform um įlver ķ Helguvķk og stękkun ķ Straumsvķk kalla į 8,2 TWst af raforku į įri en til višmišunar mį benda į aš heildar raforkunotkun į Ķslandi ķ dag er um 8,6 TWst į įri. Žį er ótalin orkužörf hugsanlegs įlvers ķ Žorlįkshöfn og rétt er aš halda žvķ til haga aš einnig eru uppi įform um įlver į Hśsavķk sem myndi žurfa um 3,8 TWst.

Orkužörf stórišjuįforma į sušvesturhorninu samsvarar fjórum nżjum vatnsaflsvirkjunum ķ Žjórsį, frį Bśšarhįlsi aš Urrišafossi, og fimm til sjö nżjum jaršvarmavirkjunum į svęšinu frį Hengli og śt į Reykjanes. Žrįtt fyrir aš rammaįętlun um verndun og nżtingu jaršvarma sé enn ólokiš er horft til hįhitasvęša eins og Seltśns og Austurengja ķ Krżsuvķk, Trölladyngjusvęšisins austan Keilis. Einnig hefur veriš horft til orkuöflunar ķ Brennisteinsfjöllum en nżlega lżsti Hitaveita Sušurnesja vilja sķnum til žess aš afturkalla umsókn sķna um rannsóknarleyfi žar. Brennisteinsfjöllum er žó ekki borgiš žvķ Orkuveita Reykjavķkur og Landsvirkjun horfa enn til orkuöflunar žar. Žaš segir sig sjįlft aš žessi orkuöflun myndi valda stórkostlegu raski og fjölmargar hįspennulķnur myndu rķsa į svęšum sem ķ dag eru įn slķkra mannvirkja.

Djśpborun og skynsemi

Djśpborun hefur veriš nokkuš til umręšu į undanförnum įrum en meš henni er ętlunin aš bora dżpra nišur į heitara vatn en gert er ķ dag. Nįi djśpborunin fram aš ganga gęti orkuvinnslugeta starfandi jaršvarmavirkjana e.t.v. fimmfaldast. Žannig mętti eftir atvikum auka orkuvinnslu starfandi jaršvarmavirkjana į sušvesturhorninu um 10 TWst eša svo įn žess aš virkja į nżjum svęšum meš tilheyrandi umhverfisspjöllum, uppistöšulónum og nżjum lķnuleišum. Til žess aš svo megi verša žurfa orkufyrirtękin, įlframleišendur og yfirvöld til lands og sveita žó aš gęta hófs og sżna bišlund.

Ef marka mį ummęli Jślķusar Jónssonar, forstjóra Hitaveitu Sušurnesja, og Gušmundar Ó. Frišleifssonar, verkefnisstjóra djśpborunarverkefnisins, į fréttastöšinni NFS į sķšasta įri mį ętla aš djśpborunarverkefniš kunni aš skila af sér orku eftir 6 – 15 įr. Ótķmabęr uppbygging stórišju mun hafa grķšarleg įhrif į samfélag, umhverfi og nįttśru svęšisins um ókomin įr. Ķ žvķ samhengi eru nokkur įr ekki langur tķmi en bišlund skynseminnar gęti bjargaš mörgum af nįttśruperlum landsmanna.

Bergur Siguršsson.

Žessi pistill birtist ķ Morgunblašinu 7. janśar 2007


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband